Sapnai yra mūsų troškimų katilas...
Tušti žmonės / Brian
Keaney. - Vilnius : Alma littera, 2008. - 238 p.
Susiviliojau pažadu, jog knyga
užgniauš kvapą įsileidusi į paslaptingąjį uždraustų sapnų pasaulį. Pasaulį,
kuris yra paslaptingoje saloje, kurią valdo dar paslaptingesnis daktaras
Zigmundas. Deja, teko labai nusivilti.
Nei kvėpavimas nutrūko, nei paslaptys sužavėjo, o ir sekančių trilogijos knygų
skaityt nepanorau. Tiesiog tai, kas buvo žadėta, liko, kažkur tarp knygos
eilučių…
Buvo sala. Joje – beprotnamis.
Jame – beprotnamio pacientai. Tarp salos gyventojų – „vietinis“ paauglys, kuris
nesijaučia toks kaip visi, nes… sapnuoja. Dar yra paauglė, kuri taip pat nori
daugiau, nei aplinkiniai.
Ir paauglius, ir jų tėvus, ir
visus kitus salos gyventojus – tokią labai specifinę visuomenę, valdantis daktaras
teigia, nors ne asmeniškai, o per savo sukurtos sistemos viršiausiuosius
atstovus, jog jis sukūręs būdą kaip visuomenei padėti atsikratyti nusikalstamumo,
kaip ją padaryti tobulą. Jo tobulos visuomenės sistemą įgyvendina struktūriškai
sudėliotų rangų atstovai. Visi vykdo tik savo „priedermei“ priskirtus įsakymus,
elgiasi tik taip, kaip jiems leista, nes… kitaip elgtis jie ne tik kad nenori,
bet ir neįstengia dėl paslaptingojo labai svarbaus knygoje vaisto Ichoro. Sulaukę
tam tikro amžiaus vaikai „atkenčia“ pilnametystės ceremoniją, kurios esmė – paversti
juos „tobulais“ visuomenės nariais, o iš tiesų – jie tampa tiesiog savotiškais
zombiais: nesapnuoja, nesipriešina, paklusniai vykdo nurodymus, nuolankiai
susitaikę su pasauliu tokiu, koks jis yra (tiksliau – tokiu, kokį jį jiems parodė),
nieko nesiekia ir nieko netrokšta, kadangi niekuo labiau nesidomi, nesimoko –
praranda turėtus gebėjimus, mokėjimus, kas priveda prie visuomenės žlugimo.
Visa salos paslaptis – paauglių
savotiškas (per ramus, kad knygoje užgniaužtų kvapą) maištas, bei paauglio
kilmė. Jo mama pristatoma kaip beprotė, iš tiesų, pasirodo iškili mokslininkė…
Vienpusiškoje, bei vieno žmogaus valdomoje visuomenėje kitaip mąstantis,
pažangaus mokslo siekiantis ir jį įgyvendinantis žmogus sugretinimas su
bepročiu. Matyt, visi „bepročiai“ kilę „iš ten pat“ J Štai ir visas
paslaptingumas. Kaip ir visur – atsiranda grupelė nepritampančių, savas
taisykles kuriančių, kitaip gyventi norinčių, einančių prieš primestas normas
ir standartus… Ir susikuria nauja dar paslaptingesnė visuomenė… Kyla karas,
tiksliau – kova. Ir teisingai teigiama - neįmanoma laimėti karo su priešu, jei
iš pradžių negali laimėti kovos su pačiu savimi…
Kova vyksta iki paskutinių jėgų,
kažkas kažkur atsiveria, sprogsta blykčioja, moteriški balsai šnabžda… ir… Perskaičius
pabaigą ir kyla klausimas: IR???? Ir kas? Ir ką? O gal ir reikia skaityt
sekančias knygas? Bet jau nebesitiki, jog atsiskleis paslaptingasis Zigmundas,
jog Ichoras paveiks ir mane…
Beprotnamio mintys:
Nė vienas nėra tobulas. Svarbiausia – iš savo
klaidų pasimokyti. Kitaip gali ir vėl tokių klaidų padaryti. Klaida tampa
įpročiu, o įprotis tampa liga.
Jis buvo žemiausias iš žemiausių – beprotnamio gyventojos vaikas. Ir ne paprastos gyventojos. Jo motina buvo viena pavojingiausių ir nenuspėjamiausių beprotnamio pacienčių.
[…] Jo vaikystė nebuvo iš lengvųjų. Niekas niekada neimdavo jo ant rankų, niekas jo neapkabindavo ir nesakydavo, kad jis esąs mažasis jų džiaugsmelis. Toks elgesys buvo kitų vaikų privilegija. Dantė įprato tenkintis ir mažiausiais dėmesio trupinėliais, pamestais jo pusėn…
[…] Jo vaikystė nebuvo iš lengvųjų. Niekas niekada neimdavo jo ant rankų, niekas jo neapkabindavo ir nesakydavo, kad jis esąs mažasis jų džiaugsmelis. Toks elgesys buvo kitų vaikų privilegija. Dantė įprato tenkintis ir mažiausiais dėmesio trupinėliais, pamestais jo pusėn…
Neįmanoma laimėti karo su priešu,
jei iš pradžių negali laimėti kovos su pačiu savimi.
Visiems rūpi tik tai, kas
svarbesnis – jis ar jo pašnekovas.
Kam rūpi – ar šiame pasaulyje vienu maniaku pamišėliu mažiau, ar daugiau?
Laisvės kaina yra įvairūs pavojai. […] dažnai
neįmanoma sukurti ką nors gera, nepadarius ką nors bloga. Taigi nors praeityje
žmonės kentėjo nuo nusikalstamumo, visuomenė buvo daug sveikesnė, nes žmonės
buvo laisvi.
Jis niekada nepasako
visko iki galo, tik tiek, kad sužadintų apetitą.
Sapnai yra mūsų troškimų katilas. Juose gimsta viltys, ten pat prieš
jus stoja ir slaptos jūsų baimės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
papasakok ką manai...