apie... be pabaigos...

Patinka net nepajusti kaip knyga tiesiog įtraukia... Ir mintys plaukioja kitame gyvenime, kitoj erdvėj.... Akims bėgiojant per raides, iš kurių gimsta netikėta istorija, širdies dūžiai stabteli ties kiekvienu veikėjo kvėptelėjimu. Mano gyvenimas nuplaukia ir lieka kažkur, už debesies, nejuntamas, išnyksta... Tačiau jis – yra, žinau ir tikiu, kad turiu kur grįžti, kur tvirtai galėsiu stovėti ant kojų, turėdama savas mintis, ir savus jausmus, išgyvenimus... Tiesiog man patinka būti įklampintai į lipnią pergyvenimų istoriją... Kuri kartais teka ramia vagele, maloniai siūbuodama mano mintis, o kartais – pasijuntu audringoj išgyvenimų jūroj, kur neišvengiami žaibai nesiliauja tvinksėti krūtinėje net užvertus knygą... Tačiau neištveriu ilgai be tų siaubingų žaibų ir vėl atsivertus puslapius neriu į paslėptas mintis...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

papasakok ką manai...