Nenormali, erzinanti, šokiruojanti (bet ne juokinanti), nestandartinė novelė apie Šansą.
Apie įpročių atsisakymą; apie „nuobodaus“,
įprasto, rutiniško gyvenimo tragišką (?) absoliutų pakeitimą nauju, niekam dar
nežinomu ir neišbandytu būdu.
Knyga, kai skaitai ir niekaip neįsivaizduoji
jos pabaigos. Buvau tikra, kad knygos veikėjas baigs kaip nors tragiškai,
vienareikšmiškai žlugs (ir psichiškai (jei dar nebuvo nuo pat pradžių, kaip man
labai įtartina), ir fiziškai).
Tiesiog rastas „tobulas“ būdas pateisinti bet
kokį poelgį, įskaitant ir tą, kuris yra už įstatymų ribų: žmogžudystę,
išžaginimą. Tas pats, kas kartais visuomeninio informavimo priemonėse
pasigirstantys nusikaltėlių „pasiaiškinimai“: „man taip liepė balsai galvoje“. Čia
„liepia“ kauliukai. Tik „pamirštamas“ tas faktas, jog kauliukų galimybes
pasirinko, sugalvojo pats žmogus. O juk tarp pasirinktų elgesio galimybių buvo
galima įterpti vien tik moralias, visuomeniškai priimtinas, „teigiamas“, nieko
nežalojančias! Tačiau ši „terapija“ – tai savęs pateisinimo galimybė – „ne aš
kaltas“; atsakomybės jausmo nebūvimo ar nenoro jį turėti pateisinimas.
Kauliukų Terapija (apskritai terapijos pagrindinis
tikslas – išgydyti žmogų (pacientą)), čia - visagriaunanti… Visiškai iškreipiamas siekis: kad mintys ir
įsitikinimai, požiūriai bei nuostatos, ne trukdytų, o padėtų gyventi. Terapija
čia virsta religija, kurios prievoles privalai vykdyti netgi jei tam ir nepritari
pats, net jei suvoki griaunąs savo gyvenimą.
Suprasčiau tai kaip žaidimą, kuris turi savas
taisykles, pradžią ir aiškią pabaigą. Tačiau, čia nebepaisoma jokių ribų
(fizinių, emocinių, moralinių, …) Žmogaus absoliutaus paklusimo išbandymas. Ir
kas paneigs, kad tokiame žaidime gyvenimu nebepastebima kada prarandi protą,
kada peržengi visas ribas? („Profesionalus
beprotis, užsiimantis psichoterapija“)
Elgesio galimybės parenkamos iki visiško absurdo:
pakeisti įpročius – kodėl į darbą turiu eiti,
jei galiu – šliaužti, eiti atbulomis ir pan?, kodėl reikia miegoti lovoje, o ne po ją?, kodėl kalbėti turiu kalba, kurią supranta
aplinkiniai, kodėl negaliu sudėlioti
žodžių iš bet kokių garsų?, kodėl negaliu mušti savo žmonos, prievartauti,
žudyti, skriausti?; kodėl nepabuvus prievartaujamuoju? kodėl gi šiandien nepavirtus bepročiu? ar nepabuvus kunigu, visuomenės sergėtoju?; kodėl
nevirtus moterimi?; vaiku? …. Knygoje
visą tai natūralu taip pat, kaip noras keliauti po nematytas šalis, kaip noras
paragauti egzotiškus patiekalus, išbandyti naujas pramogas, beigi – patirti narkotinių
medžiagų poveikį…. Kauliukų religija tampa narkotinio poveikio medžiaga,
neturinti klinikinės išgijimo galimybės.
Daugiau apie autorių, bei šią ‚religiją“
(internetinė erdvė knibžda apsikrėtusiųjų kauliukų ridentojų virusu):
"Užkliuvusios" mintys (citatos pakankamai ilgos, nes neretai reikalingas kontekstas):
