2012-03-30

Mėtinis šokoladas / Marija Briker

Nerekomenduočiau prieš skaitant knygą skaityti jos anotaciją. Deja, bet vienas vienintelis žodis anotacijoje sugadino visą skaitymo malonumą... bent jau man taip, vis kirbėjo ta mintis, o be jos, manau, būtų buvę visai miela skaityti...
Knyga savaitgaliui, nieko ypatingo, tačiau pasiekti pabaigą ir „išnarpliojimą“ – rūpėjo.

Knyga – detektyvas; šiaip jau reiktų pridėti žodelį ir „jumoristinis“ J

Apie ką? Ogi:
Turtingas tėvas „nešvarus“ verslininkas;
Gražuolė išlepinta jo dukra;
Turtingas, taip pat nelabai „švarus“ būsimas žentas verslininkas;
Bumt per galvą;
Sužadietuvės būtinos tolimesniam „laimingam“ „aukštuomenės lygyje“ gyvenimui;
Bumt per galvą;
Jaunoji – gražuolė, aikštinga, tobulų kūno linijų įsimylėjusi Turtingąjį;
Bumt per galvą;
Žmogžudystė;
Painiava ir nesusipratimai;
Žvejyba ir ištikimiausi draugai;
Negraži, nerangi, neturtinga kita;
Trauka iš pirmo žvilgsnio;
Bumt per galvą;
„Velniava“;
Išprotėjimai;
Kapinės; karstai;
Vaiduokliškas makiažas;
Šokoladas: daug, bet vienu kartu; Mėtos: nedaug, bet įsimintinai kvepia;
Bumt per galvą;
Ekskliuzyvas;
Pabaiga..... laiminga.


Jei esi įsitikinęs, kad gyvas – dar nereiškia, jog nenumirei! Ne, jeigu esi įsitikinęs, kad nenumirei, - nereiškia, jog tebesi gyvas. Tiksliau – jeigu, po perkūnais, tavęs iki tol nenugalabijo, nereiškia, kad nenugalabys vėliau! O jeigu tokie kliedesiai lenda į makaulę, vadinasi, atsakančiai gavai per tą makaulę „kalašo“ buože, be to, smegenyse tikriausiai įvyko kažkoks programinis gedimas, ir dar toks didelis, kad net panūdai filosofuoti!“

2012-03-07

Gyvas! Gerard Depardieu

                   Knygos pavadinimo esmė išaiškėja jau pirmuosiuose knygos, pokalbio su šiuo aktoriumi, puslapiuose. Pats Depardieu save apibūdina kaip „pernelyg gyvą, pernelyg didelį lėbautoją ir malonumų ieškotoją:  ”visur kur esu besaikis! Neretai perlenkiu lazdą. Reikėtų sumažinti apsisukimus, bet tai prieštarautų mano prigimčiai. Aš viską darau perviršydamas, su kaupu, nesaikingai.“
Jo pilna visur, kinas nėra vienintelis pajamų šaltinis, jis dar filmuojasi reklamose, pats režisuoja filmus, vaidina teatruose. Apie jo aktorinę veiklą kritikai sako taip: Ko gero, Gerardas Depardieu suvaidino visuose geriausiuose prancūzų filmuose. Ir visuose blogiausiuose – taip pat.“
Niekad net neįtartum, jog šis, filmuose įvairiausius personažus įkūnijantis aktorius turėjo kompleksų dėl savo išvaizdos: karjeros pradžioje negalėjo savęs pakęsti dėl išvaizdos. „Tai labai nemalonus pojūtis. Tampi beveik toks pat narciziškas kaip ir tie, kurie įsivaizduoja esą gražūs. Tu leidi laiką spoksodamas į save veidrodyje ir sau nepatikdamas“.
Be įvairiausių vaidmenų, dar užsiima keliomis verslo rūšimis: vynu, nafta, restorano verslu. Tačiau jis nevadina savęs verslininku, tiesiog sakosi esąs „gyvenimą mylintis naivuolis“. Taip pat išleidžia ir keletą knygų: 1988 m. mirus motinai parašo knygą „Pavogti laiškai“. Šis dvasinių išgyvenimų pilnas kūrinys tampa bestseleriu Prancūzijoje; bei kulinarijos knygą „Gurmano knyga“(2009).
Tai žmogus, pasižymintis tuo, jog daro tūkstantį dalykų vienu metu. Ir vis vien sakosi, jog „vienintelis dalykas, dėl ko gailiuosi, yra tai, kad negalėjau padaryti daugiau. [...] didžiausia mano gyvenimo problema yra ta, kad man stinga laiko padaryti tai, ką noriu.“ 

Subtilumai iš „Subtilumas“ David Foenkinos

Kalbėdamiesi apie meilę visada vėluojam kokias penkias minutes.

Meilės istorijoje alkoholis svarbus per dvi priešingas akimirkas: tą, kai susipažįstama ir reikia išsipasakoti, ir ta, kai jau nebėra ko vienas kitam pasakyti.

Gal atsitiktinumų apskritai nebūna. Gal viskas iki šiol - tik nesąmoninga kelionė klausant nuojautos.
Vakarai gali būti išskirtiniai, naktys nepamirštamos, tačiau jos visada baigiasi niekuo neypatingais rytais.

…sustojo jam už nugaros:
- Ką… ką tu darai?
- Žiūriu į tavo galvą.
- Bet kodėl?
- Žiūriu ką joje turi. Nes jaučiu, kad slepi kažkokią mintį.  

Kartais daug labiau jaudina, kai iš naujo atrandi prarastą meilę, o ne kai paprasčiausiai ją randi.

… ir suspaudė vienas kitą glėbyje, tai geriausias pasaulyje būdas sukurti tylą.

Skandalo iš to nebus. Jis puola viską, kas juda.

- Man jau atrodo, kad pasiklydau.
Tas sakinys jai išsprūdo staiga. Be jokio perėjimo. Markus nevalingai paėmė duonos minkštimą ir pradėjo trupinti į delną.
- Ką darai? - paklausė Natali.
- Darau kaip pasakoje apie nykštuką. Jei pasiklydai, reikia pakeliui, ten, kur eini, barstyti duonos trupinius. Tada galėsi rasti kelią atgal.
- Kuris veda čia… į tave, kaip suprantu?
-  Taip. Nebent aš būsiu alkanas ir nuspręsiu tavęs belaukdamas suvalgyt trupinius.

…reputacija, pelnyta per daugybę metų, visada pavaldi tik dabarčiai. 

Meilė iš visų jausmų kelia didžiausią kaltę.

Tai buvo šviesiausia jo gyvenimo tamsa.

Prarastos nekaltybės kelias / Somaly Mam


Žiauru. Žinai, kad taip yra, kad yra aplink, kažkur... O iš tiesų - YRA ir tiek, to užtenka, būtina kovoti su tuo.
Baisu. Negali ramiai miegot, kankina mintys…  Tik - kas iš to? Ar nuo to geriau tiems vargšams žmonėms, tiksliau - vargšėms mergaitėms, kurios - dar vaikai?!
Ir kaip bjauru tampa, kai supranti, jog tai, dėl ko skundies savo gyvenime, tėra visiškos pavasarinės gėlytės, palyginant su „gyvenimu”, kurį  gyventi lemta Kambodžos mergaitėms. Ir jei tai, ką jos patiria yra vadinama gyvenimu - tai, atsiprašau, bet aš gyvenu trigubam Rojuj!
Kas yra stipri asmenybė?
Štai tos mergaitės, tie vaikai, kurie subręsta ne pagal gamtos dėsnius;
kurios išgyvena ir kurios gyvena;  
kurios kenčia, kurios neįsivaizduoja, kad gali būti kitaip: kad jos nėra /daiktai/, kuriems yra lemta būti prievartaujamoms, mušamoms, skriaudžiamoms, kankinamoms.
Ir toji, kuri išlaikė savyje žmoniškumą, kuri surado jėgų ne tik gyventi, bet ir padėti likimo sesėms; kuri gyvenimo pragaro liepsnų karštį stengiasi sumažinti bent keliais laipsniais; kuri atveria pragaro vartus Rojuje gyvenantiems, kad jų „vargams” pasvilinus Kambodžos mergaičių kankinimais, sustingtų širdys, tol, kol imsis ką nors daryti - padėti, pagelbėti….
………………………………………………………… bent jau - STENGTIS.
Žiaurumas, išnaudojimas, vergystė - nėra gyvenimo norma.
Žinojimas apie tokias „vaikystes” turi kelti alergiją protui, astmą mintims, ir vėžį turimoms piniginėms.

7-12 metų vaikų gyvenimiškoji patirtis liepia jiems įsiteigti sau, jog jie - nebegyvi! Nes turint tokį požiūrį – gyvenimas atrodo geresnis.....

Jei dar galite, žinodami tai, ramiai gyventi, jei širdyse neatsiveria bedugnė, vadinasi – patys esate lavonai.

Ištraukos iš knygos:

2012-03-05

Pirmą kartą atverčiantiems knygą....:)

Kaip smagu, kai gyvenime pajauti/pagauni akimirką, kad kažką darai pirmą kartą. Jau lyg vaikystė ir labai už kalnų, jūrų marių, tačiau virpuliukas, kai kažką imiesi daryti, patiri pirmąjį kartą ar pagaliau pasiryžti kažkam, kam labai ilgai kaupeisi,  apima tooooks smagus! Aš šiemet pirmąjį kartą prisiruošiau aplankyti knygų mugę J J  Įspūdžiai vis dar niekaip nesusidėlioja popieriuje. Džiaugiuosi žmonėmis, kurie nuoširdžiai tiki savo darbu, kurie suderino darbą su pašaukimu, kuriems darbas neatsiejamas nuo malonumo, kurie tiki savo puoselėjamomis vertybėmis, bei patys kuria vertybes, kurie sėkmingai sugebėjo perduoti savo patirtį kolegoms, bei kitiems besidomintiems, smalsaujantiems. Ir tikiu, jog  ir toliau kurs-mąstys-ir įgyvendins bei kitiems pa(si)rodys. Tai malonūs įspūdžiai iš aplankyto kolegių surengto renginio.

Tęsiant temą apie tai, kai kažką darome pirmąjį kartą, „užkliuvau“ už vaizdelio, kuriame vienuoliui (?) didžiulį sutrikimą ir nerimą kelia priešais jį gulinti užversta knyga. Jei yra tokių, kurie dar nėra atsivertę knygos, kurie šiame technologijų, elektroninių knygų ir pan. amžiuje dar nėra atvertę ar niekaip nesiryžta atversti „popierinės“ knygos (kad jos turinys neišsilakstytų), vaizdinė „instrukcija“ štai čia:  


Kodėl apskritai atsiverčiam knygą?
Kad galėtume:
džiaugsmą, malonumą patirti;
liūdesį prablaškyti;
protą suaktyvinti, smegenų ląstelėms neleisti snausti;
atsipalaiduoti;
patenkinti smalsumą arba atvirkščiai -  jį sužadinti;
laiką praleisti, bet jo neprarasti;
pasvajoti; sužinoti; išmokti;
pabėgti nuo vienatvės, ar ją susikurti, joje pabūti;
pagyti, arba – atvirkščiai susirgti (pvz. skaitymo manija J );
vakarą praleisti, tačiau rytą sutikti vis dar su knyga, ar net – knygoje (mintimis, jausmais, emocijomis, ...);
save pažinti, aplinkinius suprasti;
pakeliauti;
prasiblaškyti;
atrasti laiko sau;
... ... kad aplankytūm rojų, kad ir kur ir kokį jį įsivaizduoji....


Bemaž visi aplinkoje naudojami dalykai (prietaisai, priemonės ir t. t.) turi savas vartojimo-naudojimo instrukcijas. Pasirodo, tokias instrukcijas turi ir knygos! J




                                                                                       Naujų potyrių ir neištirtų knygų puslapių visiems...:)