Bloga karma / David Safier

Kiekvienas pasirenkame kas gyvenime svarbiausia. Bet juk būna momentų, kai pasirinkimas yra nelengvas. Pavyzdžiui – ar dalyvauti prestižiniame apdovanojime, kuriame gausi pagrindinį, ilgai lauktą ir norėtą apdovanojimą, ar – ne tik dalyvauti, bet dar ir organizuoti, surengti savo dukters gimtadienį? Juk abu įvykiai kartojas tik kartą į metus… Betgi gal šis apdovanojimas – vienintelis tavo gyvenime, o dukters gimtadienis bus ir kitąmet. Ar vaikas tūrėtų tai suprasti? Gal. Tik sąžinė, visgi kažkodėl krebžda. Tačiau nugali karjera. Juk ir ji, kad ir kaip pasižiūrėsi – dėl šeimos, dėl vienturtės dukrelės, dėl vyro gėrio…

Štai tokios mintys sklando „Blogos karmos“ romano pagrindinės veikėjos galvoje, prieš lemtingąjį vakarą.

Karma – atgimimas pagal nuopelnus, tačiau kuom tai karmai jos nuopelnų sąraše užkliuvo skruzdėlės? Juk jos – viena iš labiausiai organizuotų, bene labiausiai išsivysčiusi vabzdžių šeima, gyvenanti bendruomeninį gyvenimo būdą žemėje… O pasirodo, sukaupus per daug blogos karmos – atgimsi žemiausiu jos grandies atstovu – skruzdėle. Kur pribaigti gali (o to nesugebėjo žmogiškoji karjera!) darbas ir darbiniai santykiai tarp skruzdžių. Tad tenka kaupti gerąją karmą, kad kilti karmos „karjeros“ laiptais ir tikėtis… ko gi tikėtis? Kad atgimsi žmogumi? Bet juk pačiu savimi jau nebeišeis netgi ir tokiame fantastinių elementų kupiname romane; tad tenka laukti knygos momento, kuom gi gerasis, tačiau griežtasis Buda leis atgimti karmos paskutiniame etape. Prisipažinsiu, jog tai nebuvo tai, kokį planą mintyse buvau sukūrus :) Nežinau – ar tai į gerą, ar ne. Skaitytojai juk gali mintyse susigalvoti kitokių „karminių kelių“ ir vingių. Labai aiškiai supriešintas etaloninis, visuomenei priimtinas išorinis moters grožis ir visiška to priešingybė – gelbėjimo ratais aplink kūną suaugusia, prie mirties slenksčio atsidūrusią moteriške. Ir štai koks netikėtumas! Pasirodo našlys sutuoktinis sugeba per viršsvorį, per pridėtinius nereikalingus, per gyvenimo metus prisikaupusius papildomus kilogramus įžvelgti savo buvusiosios sielą, jos grožį ir gėrį ir visą kitą, dėl ko ir buvo ją vedęs (ne išorinį grožį).

Čia ne tik karma ir vien tik karma. Dar yra kvaila mirtis. Jei mirtis pati savaime gali būti kvaila. Bet čia ji yra. Ir yra netgi nuojauta kokia mirtis gali būti dar kvailesnė.  Dar yra teisėtas vyras ir orgazmai su neteisėtu. Ir nekokia savijauta dėl puikių orgazmų, matyt, dėl to, kad jis ne su teisėtu. Dar skruzdėliškas fejerverkas valgant pyragą, pokalbiai su neįtikėtinu Kazanovos pavidalu, nežmogiški pojūčiai bandomojoje laboratorijoje, kur labiausiai viską gadina žmogiškasis protas jūrų kiaulytės kūne, dar niekur neaprašytas meilės trikampis: našlys, ji ir skruzdė (ir kiti karminiai jos pavidalai)…

Knyga trumpam savaitgaliui. Ir tik tokiam, kada visais artimaisiais yra pasirūpinta, kada sąžinė, jog skaitote knygą, o ne veikiate kažką kitą, galbūt – naudingesnio, bus visiškai rami. Nesgi dar užsidirbsite blogą karmą… o to – visiškai nereikia jūsų gyvenime, ar ne?  :)

Blogos karmos mintys:

Lengviausias / Rasa Aškinytė

Galėčiau cypti iš malonumo skaitydama šią knygą. Ir nors autorė sako, jog „dabar tokie laikai, kad nežinai, liūdėt ar džiaugtis, todėl nedarai nei to, nei to“, džiaugiuosi už šią knygą, už tai, kad pasitaikė proga ją perskaityti.

Necypiu, bet užtat – skraidau. Emocijos skraido padebesiais ir kelia mane aukštyn paskui save (lyg iš arbatos reklamos J ) Taip! Aš skraidau. Ir net nebandykit manęs nuleist ant žemės! Ir netrukdykit: aš s k a i t a u, manęs dabar nėra! Išėjau skaitymo atostogų! Nors šios „atostogos“ pakankamai greit baigėsi, jaučiuos labai puikiai jas išnaudojusi. Vat, pasirodo, kiek man tereikia iki pilno atsipalaidavimo ir „kaifo“ pajautimo - dienos su puikia knyga.  

Labiausiai patraukė šiurpas, kai perskaičiau neilgą pastraipą knygos viršelyje apie autorę:

„Kartą rašytoja augino dvi papūgas. Vienai susirgus ji taip susinervino,

kad „dar čia visokios papūgos ims mirinėti“, 

ir išmetė tąją pro langą, lauk.“

Štai tokia autorė Rasa Aškinytė! Man tiek žinoti neužtenka, reikia daugiau „istorijų“ apie ją. Tiesiog neįmanoma misija perskaityti štai tokias emocijų išraiškas ir „neužsikabinti“! Žinant, jog autorė išleidusi filosofijos, etikos vadovėlius ir netgi vaikišką knygą, perskaičius šį romaną imi ieškoti sąsajų vaikiškomis akimis žvelgiant į pasaulį, kai moralė ir etika perteikiama filosofijos dėsniais….

Patiko visi knygos „Arba“, patiko dauguma sakinių, ėjusių prieš „arba“…. Tokia lyg tyčia suskaidyta visumą vėliau taip pat tyčia ir sujungiama tais mielais „arba“…
Patiko ir Blanka (-Tomas) (kurios, iš tikrųjų nėra, kaip ji prisiminusi pasakė), kuri yra laiminga, nes taip tiesiog nusprendė! Pasirodo, net ir spintos tamsumoje galima sugebėti būti laimingam…

Autorė pristato šią knygą:

http://www.youtube.com/watch?v=Pl-ZgjzHyLU

R. Aškinytės svarbiausių dešimt principų,  rašant romaną „Lengviausias“:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-06-07-rasa-askinyte-desimt-budu-parasyti-romana-ir-tukstanciai-budu-ji-suprasti/64097

 Arba mintys, arba tai, kas užkliuvo:

Mėtinis šokoladas / Marija Briker

Nerekomenduočiau prieš skaitant knygą skaityti jos anotaciją. Deja, bet vienas vienintelis žodis anotacijoje sugadino visą skaitymo malonumą... bent jau man taip, vis kirbėjo ta mintis, o be jos, manau, būtų buvę visai miela skaityti...

Knyga savaitgaliui, nieko ypatingo, tačiau pasiekti pabaigą ir „išnarpliojimą“ – rūpėjo.

Knyga – detektyvas; šiaip jau reiktų pridėti žodelį ir „jumoristinis“ J

Apie ką? Ogi:

Turtingas tėvas „nešvarus“ verslininkas;

Gražuolė išlepinta jo dukra;

Turtingas, taip pat nelabai „švarus“ būsimas žentas verslininkas;

Bumt per galvą;

Sužadietuvės būtinos tolimesniam „laimingam“ „aukštuomenės lygyje“ gyvenimui;

Bumt per galvą;

Jaunoji – gražuolė, aikštinga, tobulų kūno linijų įsimylėjusi Turtingąjį;

Bumt per galvą;

Žmogžudystė;

Painiava ir nesusipratimai;

Žvejyba ir ištikimiausi draugai;

Negraži, nerangi, neturtinga kita;

Trauka iš pirmo žvilgsnio;

Bumt per galvą;

„Velniava“;

Išprotėjimai;

Kapinės; karstai;

Vaiduokliškas makiažas;

Šokoladas: daug, bet vienu kartu; Mėtos: nedaug, bet įsimintinai kvepia;

Bumt per galvą;

Ekskliuzyvas;

Pabaiga..... laiminga.

„Jei esi įsitikinęs, kad gyvas – dar nereiškia, jog nenumirei! Ne, jeigu esi įsitikinęs, kad nenumirei, - nereiškia, jog tebesi gyvas. Tiksliau – jeigu, po perkūnais, tavęs iki tol nenugalabijo, nereiškia, kad nenugalabys vėliau! O jeigu tokie kliedesiai lenda į makaulę, vadinasi, atsakančiai gavai per tą makaulę „kalašo“ buože, be to, smegenyse tikriausiai įvyko kažkoks programinis gedimas, ir dar toks didelis, kad net panūdai filosofuoti!“