Knygos pavadinimo esmė išaiškėja jau pirmuosiuose knygos, pokalbio su šiuo aktoriumi, puslapiuose. Pats Depardieu save apibūdina kaip „pernelyg gyvą, pernelyg didelį lėbautoją ir malonumų ieškotoją: ”visur kur esu besaikis! Neretai perlenkiu lazdą. Reikėtų sumažinti apsisukimus, bet tai prieštarautų mano prigimčiai. Aš viską darau perviršydamas, su kaupu, nesaikingai.“
Jo pilna visur, kinas nėra vienintelis pajamų šaltinis, jis dar filmuojasi reklamose, pats režisuoja filmus, vaidina teatruose. Apie jo aktorinę veiklą kritikai sako taip: „Ko gero, Gerardas Depardieu suvaidino visuose geriausiuose prancūzų filmuose. Ir visuose blogiausiuose – taip pat.“
Niekad net neįtartum, jog šis, filmuose įvairiausius personažus įkūnijantis aktorius turėjo kompleksų dėl savo išvaizdos: karjeros pradžioje negalėjo savęs pakęsti dėl išvaizdos. „Tai labai nemalonus pojūtis. Tampi beveik toks pat narciziškas kaip ir tie, kurie įsivaizduoja esą gražūs. Tu leidi laiką spoksodamas į save veidrodyje ir sau nepatikdamas“.
Be įvairiausių vaidmenų, dar užsiima keliomis verslo rūšimis: vynu, nafta, restorano verslu. Tačiau jis nevadina savęs verslininku, tiesiog sakosi esąs „gyvenimą mylintis naivuolis“. Taip pat išleidžia ir keletą knygų: 1988 m. mirus motinai parašo knygą „Pavogti laiškai“. Šis dvasinių išgyvenimų pilnas kūrinys tampa bestseleriu Prancūzijoje; bei kulinarijos knygą „Gurmano knyga“(2009).
Tai žmogus, pasižymintis tuo, jog daro tūkstantį dalykų vienu metu. Ir vis vien sakosi, jog „vienintelis dalykas, dėl ko gailiuosi, yra tai, kad negalėjau padaryti daugiau. [...] didžiausia mano gyvenimo problema yra ta, kad man stinga laiko padaryti tai, ką noriu.“
