Įsimylėjėlių žodynas
David Levithan. - Vilnius : Vaga, 2012.
Įsimylėjėlių, o ne Meilės ar
mylinčiųjų žodynas. Nes meilei apibūdinti trūksta viso pasaulio kalbų žodžių…
Prie žodžio „meilė“ puikuojasi sakinys „Nė nebandysiu“.
Autorius daug mieliau kalba apie
knygas, nei apie save patį. Ši knyga yra apie
suaugusiuosius, tačiau tai nereiškia, jog ji yra skirta suaugusiesiems. Nes
paskirti knygą kažkam, rašytojo nuomone, yra savivalė. Šis „žodynas“ atsirado
tada, kai viena istorija buvo baigta, o
autorius nebežinojo apie ką daugiau berašyti. Atsitiktinai (ar – laimei) ant rašytojo stalo
gulėjo dovanota knyga „Žodžiai, kuriuos reikia žinoti“, dėl jos ir kilo mintis
parašyti knyga, kurioje istorija skleistųsi panaudojant vieną žodį kiekviename
knygos lape.
Kad ir kokia knygos atsiradimo
istorija bebūtų, pati knyga – tiesiog nuostabi! Pasirodo, visai nėra būtina
prirašyti žodžių nuo lapo viršaus iki apačios, nuo paraštės iki kitos… Visai
nebūtina užpildyti popierių margais raidžių labirintais. Tereikia sugebėjimo
situaciją apibūdinti vienu vieninteliu taikliu žodžiu, o jam į draugiją
prilieti taiklų sakinį. Tebūnie kai kur ir pastraipa. Tačiau sakinių – tiksliai
tik tiek, kiek reikia. Ir – nei vienu ne daugiau! Ir – ne mažiau.
Buvo gera skaityti. Miela. Ir
kartais – taip artima. O kartais – netikėtai taiklu. Pasakyta kaip nurėžta. Ir
nėra ko daugiau pridurti. Tiesiog, tai, kas slypi daugiau – jauti. Ir
kiekvienas, paskaitęs – jaus savaip, tik taip, kiek pats yra išgyvenęs, kiek
pats yra išjautęs, kiek pats yra išsakęs…. Gal kartais ir sukirba mintis, ar
padoru žavėtis meilės istorija, kuri iš tiesų yra išsiskyrimo istorija? Tačiau
taip subtiliai papasakota (netgi ne „parašyta“, šis žodis sugriautų visą
paprastumo stebuklą) istorija tiesiog neįmanoma nesižavėti. Knyga nuglunda
kažkur sąmonėj, tyliai, be jokių „fanfarų“, „fejerverkų“ apsigyvena širdyje, o
jausmus lyg pradedi matyti tekant kita vaga, nors kryptis – ta pati.
Kažkaip net prisibijau ką nors
daugiau rašyti apie šią knygą: bijau, kad nesugadinčiau jos, nesugadinčiau savo
pačios minčių, nesugadinčiau žodžių trapumo… Nesinori sugriauti tos ypatingos
akimirkos, prilygstančios kelioms akimirkoms iki nuskambėsiant pirmajai melodijos
natai… Lai taip ir pasilieka – pažįstama ir artima, trapu ir miela, subtilu ir
svajinga.
Žodynėlis:
Abstrakcija
Lieka tik apglėbti mintis apie tave.
Atvirai
Vynas sėdo į mano mintis.
Himnas
Tada pauzė. Aš vis dar baiminausi kiekvieno mūsų pokalbio
plyšio, bijojau, kad štai ir ji, akimirka, kai nebeturime ką vienas kitam
pasakyti.
Įsiskolinimas
Žiauriausia, kad jaučiausi taip, lyg suklydęs būčiau aš, nes
tavimi pasitikėjau.
Neilgai
Greičiausiai, nebuvo konkretaus įvykio. Tik nuolatinis neilgai trukus kaupimas.
