Laimė. Paprasta kaip stiklinė šokolado...

Šokoladas / Joanne Harris [2012 Knygų iššūkis]

 

Tiek svajojau, tiek seilę varvinau dėl šios knygos… o pasirodo – per daug tikėjausi.

Vis neapleido jausmas, ar tik aš čia nežaidžiu žaidimo „rask 10 skirtumų“  nuo anksčiau skaitytos ir taip patikusios, taip skaniai susivalgiusios knygos „Ledinukų bateliai“.  Visgi tikėjausi kažko dar stipresnio, skanesnio,  ir nesitikėjau, kad tai tebus tas pats šokoladas, tik įvyniotas į kitą pavadinimą… . Gal gi tikrai neįmanoma pakartoti pirminio įspūdžio? O gaila…

Kaip pati autorė yra teigusi apie šią knygą – tai „pieniškas šokoladas‘, o  „lediniai bateliai“ buvo netgi 70-ties procentų, matyt, šis procentų skirtumas ir paveikė skaitymo malonumą.

Visgi knyga nėra neįdomi! Veiksmas vyksta pakankamai lėtai, tvarkingai, apskaičiuotai, apgaubtas įvairių šokoladinių gėrybių kvapais, skanumynų grožiais, kurių net nematant užsinori ir pavydi veikėjų liežuviams pojūčių. Man pasirodė, kad autorė turi talentą bet kokią situaciją prilyginti maisto ragavimui :)

Knygoje dvelkia tas pats neramus vėjas, kyla ta pati kažko artėjančio nuojauta, kažko laukimas, paslaptingas tamsusis vyras kelia neaiškią baimę. Susipina neįprasta draugystė. Taip pat nuostabus mamos ir josios „svetimšalės“ mažosios dukters ryšys. Kartojasi ir raudonas akcentas – nuo raudonų batelių čia jie „persikraustė“ į besiplaikstantį raudoną sijoną.

Nuostabiai subtiliai atskleistas ir pagrindinės veikėjos, vietos pasaulyje, ir, matyt, savo gyvenime nerandančios, gebėjimas žmones paveikti per jų skonių receptorius: ji tiesiog puikiai nujaučia jų silpnybes, akimirksniu suvokia kokio skonio šokoladą, su kokiais prieskoniais jiems pasiūlyt, kad suminkštint, pradžiugint ar pavergt širdis, nuvyti liūdesį ar sustiprinti valią, padėti apsispręsti. O dar tie nuostabūs, aplinkinius gluminantys, bet tuo tik dar labiau viliojantys šokoladinių gėrybių pavadinimai! Tarp nuolatinio šokolado formavimo, gaminimo, įsiterpusi naujų narių įsiliejimo į seną bendruomenę problema. Naujai atvykusi moteris su vaiku – tiesiog nėra priimama į saviškių tarpą. Paprasčiausia dėl to, jog ji nusižengia jų susikurtoms gyvenimo taisyklėms, „peržengia jų nubrėžtą liniją“, yra ne tokia kaip jie, drįsta tūrėti ir reikšti savo kitonišką požiūrį į pasaulį, yra ryški ir matoma, netgi - drįsta  neit į bažnyčią!

Ryškus „kiaulės“ tūnojimo kiekviename žmoguje vaizdavimas: net ir kunigo siela, pasirodo neišvengiamai yra aptaškyta „kiaulės purvais“. O tai, kad nesilankai bažnyčioje – nereiškia, jog savo sieloje nesi pasistatęs savosios, kurioje tyliai kalbiesi su savo Dievu, kurioje sugebi išlaikyti tikėjimą ir viltį ateitimi, kurioje semiesi stiprybės, kurioje taip pat skamba varpai,

Besidomėdama šokoladine autore, aptikau įrašą, kuriame  J. Harris atskleidžia savo 101-ą tiesą: pasirodo, ji nėra tokia didelė šokolado mėgėja, kokia jos romanų skaitytojams galėtų pasirodyti :) Ji yra prisidėjusi prie dviejų kulinarių knygų parašymo. Autorė, nemėgsta kavos, tačiau dievina kofeiną; yra apsėsta muzikinio teatro spektaklių; visą laiką norėjusi „pakeliauti“ po kosmosą; o vonioje ji skaito S. Kingą ir vis dar laukia audiencijos pas Popiežių! Kartą ji pietavo su Ray‘jumi Brabury ir buvo taip susijaudinusi, kad negalėjo ištarti nei žodžio, o dar ir apsipylė ašaromis! O žinote kokią pravardę ji turėjo mokykloje? Ji buvo tiesiog „varlė“!

Per metus yra išleidžiama po vieną jos knygą, tačiau tai nereiškia, kad ji per metus parašo po knygą. Be to – jos knygos nėra leidžiamos pagal jų parašymo eiliškumą.

Jai visai nepatinka Johnny Depp‘as, filmavęsis pagal jos romaną kurtame filme „Šokoladas“; J. Harris prisimena, kaip labai nejaukiai pasijuto, kai J. Depp‘as jai pasakė tai žinąs :)

Jos hobiai tiesiog neeiliniai: vagiliauti, prašinėti, dykinėti, ką nors brązginti, vilioti dvasininkus, bei tiesiog ardyti nusistovėjusias sistemas. Taip pat jai patinka gluminti, maištauti, kerėti. Tik tokia spalvinga asmenybė ir gali taip užburiančiai sudėlioti savo romanų herojų gyvenimus!

 Šokoladinės mintys:

Laimė. Paprasta kaip stiklinė šokolado, arba kankinanti kaip širdis. Karti. Saldi. Gyva.

Būrimas – tai būdas pasakyti tą, ką jau žinome. Ko bijome. Nėra demonų, o tik civilizacijos bendri archetipai. 

 

Mane graužia sąžinė, kai pagalvoju, jog net susilaikymas man teikia malonumą, tad nusprendžiau save kankinti gundymu.

Velnias veikia ne blogiu, o silpnumu.

Dabar galėjau užuosti jo sielvartą – rūgštoką žemės ir pelėsių kvapą. 
 
Kartais išgyvenimas yra pati blogiausia iš visų galimų alternatyvų.

Manyje tūnanti kiaulė išsišiepia….