Su malonumu perskaityta knyga. Ir ne tik. Tai lyg dovanėlė Kalėdų proga. Nors Kalėdos šiuo atveju aplankė mane gerokai anksčiau – saulei šildant apglėbus mielą knygą pajūry... Jausmas „turbūt numiriau ir atsidūriau kalorijų rojuje“ atitiko mano jausmus beverčiant ledinukų batelių puslapius. Tiesiog įsimylėjau aprašomą šokolado krautuvėlę... Ir iki šiol ieškau ir svajoju apie tokią savo mieste.
Miela knyga, nors fantastika, burtai, užkalbėjimai ar kerai nekelia susižavėjimo... Pati autorė, kalbėdama apie šią knygą, teigia, jog tai - ne magija, o nepaprastas užuojautos ir gerumo jausmas, dalykas žmonėse, kurį mes vadiname žavumu. Ir vis dėl to visuose knygos puslapiuose esančiai magijai yra "racionalus" paaiškinimas: „tai magija, jei norite, kad ji būtų. Jei ne - jūsų pasirinkimas.“
Nors turinys ir knygoje besiblaškanti ir ieškanti tinkamos progos pasirodyti paslaptis, nesukėlė „širdy bangų“, bet knyga, matyt, tikrai pakerėjo/apžavėjo raudonais lediniais bateliais, išreiškiančiais veikėjų charakterius, bei nuostabiu, mintis „kutenančiu“ šokolado kvapu.
Kalbėdama apie „Šokolado“ tęsinį „Ledinukų batelius“ (kurie originalo kalba skamba „Lollipop Shoes“), autorė pasidalina „paslaptimi“, jog Šokoladas buvo pieniškas, tuo tarpu Ledinukų bateliai – net 70-ies procentų!
Neskaičiau Šokolado. Ir nemačiau... Neskaičiau „išdalinto“ apelsino... Ir nežinau ar noriu... ar verta... Iš vienos pusės – gero nebūna per daug, iš kitos – bijau sugadinti ant liežuvio galo užsilikusių saldžių knygos prisiminimų... Dar kiek luktersiu. Gal – Kalėdų, kai šalčio sukandžioti pirštai norės apsikabinti karšto šokolado puodelį, kad širdyje apsigyventų šiluma... O prie vieno malonumo – karšto šokolado (ar šio saldžiai karčiojo gėrio bet kokiame pavidale) puikiai įsilies (lyg grietinėlė) ir kitas – skaitymo malonumas... Tikiuosi ir laukiu... Ir jau dabar taip norisi šilumos, gautos visais įmanomais būdais.
Mintys:
Kortų namelis, taip kruopščiai statytas, subyrėjo nuo vieno vienintelio žodžio.
...ji įsipila dar punšo, ir gvazdikėliai kvepia taip, kad pasijunti palaidotas gyvas, ir skonis – it ankštinių pipirų, uždarytų ugnimi...
Kaina už širdies troškimus yra tavo širdis. Gyvenimas už gyvenimą.
Vis negaliu atsistebėti, kaip tokios smulkmenos gali šitaip žeisti širdį: pamirštas bučinys, išmestas žaislas, nebenorima pasaka, susierzinimas veidelyje, kur kadaise spindėjo šypsena....
... jei pragare nėra piktesnės raganos nei paniekinta moteris, tai žemėje nėra baisesnio žmogaus už apgautą raganą.
... gera prisipažinti pačiai, kad kai kurių dalykų paprasčiausiai neįmanoma vertinti protu; kad meilės nepasirinksi; kad kartais negali pasislėpti nuo vėjo...
Vaikai – tai peiliai. Jie to nenori, bet pjauna.
Štai kas blogiau už viską – niekas. Nėra prasmės; nėra idėjos; nėra demonų; nėra dievų. Mes mirštam ir po to nėra nieko. Visiškai nieko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
papasakok ką manai...