Kiekvienas pasirenkame kas
gyvenime svarbiausia. Bet juk būna momentų, kai pasirinkimas yra nelengvas.
Pavyzdžiui – ar dalyvauti prestižiniame apdovanojime, kuriame gausi pagrindinį,
ilgai lauktą ir norėtą apdovanojimą, ar – ne tik dalyvauti, bet dar ir organizuoti,
surengti savo dukters gimtadienį? Juk abu įvykiai kartojas tik kartą į metus…
Betgi gal šis apdovanojimas – vienintelis tavo gyvenime, o dukters gimtadienis
bus ir kitąmet. Ar vaikas tūrėtų tai suprasti? Gal. Tik sąžinė, visgi kažkodėl
krebžda. Tačiau nugali karjera. Juk ir ji, kad ir kaip pasižiūrėsi – dėl šeimos,
dėl vienturtės dukrelės, dėl vyro gėrio…
Štai tokios mintys sklando „Blogos
karmos“ romano pagrindinės veikėjos galvoje, prieš lemtingąjį vakarą.
Karma – atgimimas pagal nuopelnus,
tačiau kuom tai karmai jos nuopelnų sąraše užkliuvo skruzdėlės? Juk jos – viena
iš labiausiai organizuotų, bene labiausiai išsivysčiusi vabzdžių šeima, gyvenanti
bendruomeninį gyvenimo būdą žemėje… O pasirodo, sukaupus per daug blogos karmos
– atgimsi žemiausiu jos grandies atstovu – skruzdėle. Kur pribaigti gali (o to
nesugebėjo žmogiškoji karjera!) darbas ir darbiniai santykiai tarp skruzdžių. Tad
tenka kaupti gerąją karmą, kad kilti karmos „karjeros“ laiptais ir tikėtis… ko gi
tikėtis? Kad atgimsi žmogumi? Bet juk pačiu savimi jau nebeišeis netgi ir
tokiame fantastinių elementų kupiname romane; tad tenka laukti knygos momento,
kuom gi gerasis, tačiau griežtasis Buda leis atgimti karmos paskutiniame etape.
Prisipažinsiu, jog tai nebuvo tai, kokį planą mintyse buvau sukūrus :)
Nežinau – ar tai į gerą, ar ne. Skaitytojai juk gali mintyse susigalvoti
kitokių „karminių kelių“ ir vingių. Labai aiškiai supriešintas etaloninis, visuomenei
priimtinas išorinis moters grožis ir visiška to priešingybė – gelbėjimo ratais
aplink kūną suaugusia, prie mirties slenksčio atsidūrusią moteriške. Ir štai
koks netikėtumas! Pasirodo našlys sutuoktinis sugeba per viršsvorį, per
pridėtinius nereikalingus, per gyvenimo metus prisikaupusius papildomus
kilogramus įžvelgti savo buvusiosios sielą, jos grožį ir gėrį ir visą kitą, dėl
ko ir buvo ją vedęs (ne išorinį grožį).
Čia ne tik karma ir vien tik
karma. Dar yra kvaila mirtis. Jei mirtis pati savaime gali būti kvaila. Bet čia
ji yra. Ir yra netgi nuojauta kokia mirtis gali būti dar kvailesnė. Dar yra teisėtas vyras ir orgazmai su
neteisėtu. Ir nekokia savijauta dėl puikių orgazmų, matyt, dėl to, kad jis ne su
teisėtu. Dar skruzdėliškas fejerverkas valgant pyragą, pokalbiai su neįtikėtinu
Kazanovos pavidalu, nežmogiški pojūčiai
bandomojoje laboratorijoje, kur labiausiai viską gadina žmogiškasis protas jūrų
kiaulytės kūne, dar niekur neaprašytas meilės trikampis: našlys, ji ir skruzdė
(ir kiti karminiai jos pavidalai)…
Knyga trumpam savaitgaliui. Ir tik
tokiam, kada visais artimaisiais yra pasirūpinta, kada sąžinė, jog skaitote
knygą, o ne veikiate kažką kitą, galbūt – naudingesnio, bus visiškai rami. Nesgi
dar užsidirbsite blogą karmą… o to – visiškai nereikia jūsų gyvenime, ar ne? :)
Blogos karmos mintys:
