apglėbti mintis apie tave...

Įsimylėjėlių žodynas 

David Levithan. - Vilnius : Vaga, 2012.

Įsimylėjėlių, o ne Meilės ar mylinčiųjų žodynas. Nes meilei apibūdinti trūksta viso pasaulio kalbų žodžių… Prie žodžio „meilė“ puikuojasi sakinys „Nė nebandysiu“.

Autorius daug mieliau kalba apie knygas, nei apie save patį. Ši knyga yra apie suaugusiuosius, tačiau tai nereiškia, jog ji yra skirta suaugusiesiems. Nes paskirti knygą kažkam, rašytojo nuomone, yra savivalė. Šis „žodynas“ atsirado tada, kai viena istorija buvo baigta, o  autorius nebežinojo apie ką daugiau berašyti.  Atsitiktinai (ar – laimei) ant rašytojo stalo gulėjo dovanota knyga „Žodžiai, kuriuos reikia žinoti“, dėl jos ir kilo mintis parašyti knyga, kurioje istorija skleistųsi panaudojant vieną žodį kiekviename knygos lape.

Kad ir kokia knygos atsiradimo istorija bebūtų, pati knyga – tiesiog nuostabi! Pasirodo, visai nėra būtina prirašyti žodžių nuo lapo viršaus iki apačios, nuo paraštės iki kitos… Visai nebūtina užpildyti popierių margais raidžių labirintais. Tereikia sugebėjimo situaciją apibūdinti vienu vieninteliu taikliu žodžiu, o jam į draugiją prilieti taiklų sakinį. Tebūnie kai kur ir pastraipa. Tačiau sakinių – tiksliai tik tiek, kiek reikia. Ir – nei vienu ne daugiau! Ir – ne mažiau.

Buvo gera skaityti. Miela. Ir kartais – taip artima. O kartais – netikėtai taiklu. Pasakyta kaip nurėžta. Ir nėra ko daugiau pridurti. Tiesiog, tai, kas slypi daugiau – jauti. Ir kiekvienas, paskaitęs – jaus savaip, tik taip, kiek pats yra išgyvenęs, kiek pats yra išjautęs, kiek pats yra išsakęs…. Gal kartais ir sukirba mintis, ar padoru žavėtis meilės istorija, kuri iš tiesų yra išsiskyrimo istorija? Tačiau taip subtiliai papasakota (netgi ne „parašyta“, šis žodis sugriautų visą paprastumo stebuklą) istorija tiesiog neįmanoma nesižavėti. Knyga nuglunda kažkur sąmonėj, tyliai, be jokių „fanfarų“, „fejerverkų“ apsigyvena širdyje, o jausmus lyg pradedi matyti tekant kita vaga, nors kryptis – ta pati.

Kažkaip net prisibijau ką nors daugiau rašyti apie šią knygą: bijau, kad nesugadinčiau jos, nesugadinčiau savo pačios minčių, nesugadinčiau žodžių trapumo… Nesinori sugriauti tos ypatingos akimirkos, prilygstančios kelioms akimirkoms iki nuskambėsiant pirmajai melodijos natai… Lai taip ir pasilieka – pažįstama ir artima, trapu ir miela, subtilu ir svajinga.

 Žodynėlis:

Abstrakcija

Lieka tik apglėbti mintis apie tave.

Atvirai

Vynas sėdo į mano mintis.

Himnas

Tada pauzė. Aš vis dar baiminausi kiekvieno mūsų pokalbio plyšio, bijojau, kad štai ir ji, akimirka, kai nebeturime ką vienas kitam pasakyti.

Įsiskolinimas

Žiauriausia, kad jaučiausi taip, lyg suklydęs būčiau aš, nes tavimi pasitikėjau.

Neilgai

Greičiausiai, nebuvo konkretaus įvykio. Tik nuolatinis neilgai trukus kaupimas.

Banalus (i), pražūtis

Manau, kad kęsdami banalybes…

 - Skani vištiena?

 - Aš taip pavargau.

 - Dievuli, ji šalta.

 - Kur buvai?

 - Kur nori eiti?

 - Ar ilgai laukei?

… siekiame apeiti pražūtį.

Žymė

Skaityti tuos trumpus įrašus ant tavo kūno nepaprastai malonu.

Nuostabus

Tai apie tuos rytus, kai pasibučiuojame ir dar valandą, prieš pratardami žodį, tiesiog būname.

Brokeris, tarpininkauti

Kai atvykau apžiūrėti buto, tu jau kaip ir buvai nusprendusi. O aš mikliai nusprendžiau leisti tau nuspręsti. Tuos kambarius matei kaip ir mūsų ir to man pakako.

Šampanas

Kaskart atidarius šampano butelį – šventė, todėl nėra geresnio būdo pradėti švęsti negu atidaryti šampano butelį. Kaskart gurkštelėjęs, gurkšteli visų kitų švenčių. Laikui bėgant džiaugsmas kaupiasi. 

Santaka

Mes kalbėjome ir kalbėjome, užpildydami kambarį žodžiais, savo balsais stengdamiesi sukurti šventę.

Rūdyti

Visą šį laiką kūriau mūsų santykius. Bet vieną naktį palikau langą atvirą ir jie pradėjo rūdyti.

Gąsdinantis

Neleisti gąsdinimui mūsų gąsdinti.

Išnykęs

Parnešei man namo rašomąją mašinėlę.

Pasninkas

O aš tiesiog išeinu. Net jei lieku stovėti vietoje – išeinu. Atsisakau tavęs. Neigiu tave. Esu būdvardis, greitai virstantis daiktavardžiu.

Neapsakomas

Bandymai rašyti apie meilę, galiausiai atrodo kaip bandymas sukurti žodyną, pristatantį gyvenimą. Nesvarbu, kiek kame žodžių, vis tiek jų niekada nebus gana.

Geidulingas

Niekada nesuprasdavau kaip galima mylėtis ant grindų.

Taip buvo iki tol, kol atsiradai tu ir tada man paaiškėjo… tiesiog nesusivoki, kad esi ant grindų.

 Įpykęs

Velniop tave už tai, kad mane apgavai. Velniop už tai, kad viską pavertei žodžiu „apgaulė“. Atrodo, kad mums lošiant, slapčia pamatei mano kortas. Kas apskritai sugalvojo žodį „apgaulė“? turbūt apgavikas. Kažkas, kam žodis „melagis“ pasirodė per šiurkštus. Kažkas, kam žodis „naikintojas“ pasirodė pernelyg emocingas. Tas pats kažkas, kuris pagalvojo, oi, mane pagavo „imant sausainius iš vazos“. Eik tu velniop. Tai ne tas pats, kas žaidžiant „Monopolį“ nugvelbti papildomai dvidešimt dolerių. Tai mūsų gyvenimai. Tu paėmei ir sumalei juos. Tu daug blogiau nei apgavikas. Tu kai ką nužudei. Ir nužudei iš už nugaros.

Meilė

Nė nebandysiu.

Meilužis, mylimasis

Nėra žodžio, apibūdinančio meilės gavėją. Yra tik apibūdinantis davėją. Egzistuoja prielaida, kad meilužiai pakuojami poromis.

Kai sakau „būk mano meile“, neturiu omenyje „užmegzkime romaną“. Neturiu omenyje „permiegok su manimi“. Neturiu omenyje „būk mano paslaptimi“.

Noriu, kad grįžtume prie šaknies.

Noriu, kad tu būtum tas žmogus, kuri myli mane.

Noriu, kad aš būčiau tas žmogus, kuris myli tave.

Užsispyrę (-usi)

Kartais tai virsta varžybomis: kas atkaklesnis – meilė ar du besiginčijantys įsimylėjėliai.

Paleontologija

Sėdėjau ten, kol tu atkasinėjai savo buvusiuosius ir dėliojai jų kaulus ant stalo mano apžiūrai. Kilnojau juos, bandžiau sudėlioti, kaip jie turėtų atrodyti, ir tik tam, kad įsitikinčiau, ar jie kažkuo panašūs į mane.

Santykių atnaujinimas

Prisimenu mano močiutė sakydavo: „Prieš barstant pyragą cukraus pudra, reikia leisti jam atvėsti“. 

Atsižadėti

Noriu susigrąžinti bent pusę „myliu tave“, nesakiau jų taip rimtai, kaip kitais kartais.

Noriu susigrąžinti tą gabalėlį savęs, kurį tu nešiojiesi, kad pamatyčiau, ar nuoširdžiai jo ilgiesi. Noriu susigrąžinti bent pusę „myliu tave“, nes šitaip jausčiausi saugiau.

Tykus (-)

Būna dienų, kai namo grįžti su tyla. Sakai žodžius, bet vis tiek tyli. Anksčiau užpuldavau tave pokalbių „laužtuvais“, o dabar paprasčiausiai leidžiu butui paskęsti tyloje. Girdžiu tave kambaryje – kaip įjungi muziką, renki tekstą kompiuteriu, pakyli įsipilti išgerti, kruti kėdėje. Bandau iš tų garsų susikurti pokalbį. 190

Troškimas

Troškimo šerdis – tai tikėjimas, kad viskas gali būti tobula. 208

Vakarykštė diena

Paskambinai paklausti, kada grįšiu namo, o kai priminiau tau, kad negrįšiu, pajutau tokį tavo nusivylimą, kad nusprendžiau sugrįžti. 210