2012-03-07

Subtilumai iš „Subtilumas“ David Foenkinos

Kalbėdamiesi apie meilę visada vėluojam kokias penkias minutes.

Meilės istorijoje alkoholis svarbus per dvi priešingas akimirkas: tą, kai susipažįstama ir reikia išsipasakoti, ir ta, kai jau nebėra ko vienas kitam pasakyti.

Gal atsitiktinumų apskritai nebūna. Gal viskas iki šiol - tik nesąmoninga kelionė klausant nuojautos.
Vakarai gali būti išskirtiniai, naktys nepamirštamos, tačiau jos visada baigiasi niekuo neypatingais rytais.

…sustojo jam už nugaros:
- Ką… ką tu darai?
- Žiūriu į tavo galvą.
- Bet kodėl?
- Žiūriu ką joje turi. Nes jaučiu, kad slepi kažkokią mintį.  

Kartais daug labiau jaudina, kai iš naujo atrandi prarastą meilę, o ne kai paprasčiausiai ją randi.

… ir suspaudė vienas kitą glėbyje, tai geriausias pasaulyje būdas sukurti tylą.

Skandalo iš to nebus. Jis puola viską, kas juda.

- Man jau atrodo, kad pasiklydau.
Tas sakinys jai išsprūdo staiga. Be jokio perėjimo. Markus nevalingai paėmė duonos minkštimą ir pradėjo trupinti į delną.
- Ką darai? - paklausė Natali.
- Darau kaip pasakoje apie nykštuką. Jei pasiklydai, reikia pakeliui, ten, kur eini, barstyti duonos trupinius. Tada galėsi rasti kelią atgal.
- Kuris veda čia… į tave, kaip suprantu?
-  Taip. Nebent aš būsiu alkanas ir nuspręsiu tavęs belaukdamas suvalgyt trupinius.

…reputacija, pelnyta per daugybę metų, visada pavaldi tik dabarčiai. 

Meilė iš visų jausmų kelia didžiausią kaltę.

Tai buvo šviesiausia jo gyvenimo tamsa.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

papasakok ką manai...