Kiek iš pabučiuotųjų buvo princais?

 Kiek iš pabučiuotųjų buvo princais?

Atranka /  Kiera Cass

Alma littera, 2013; 328 p.,

Prisidėsiu prie daugelio skaičiusiųjų nuomonės, jog niekaip negali atsikratyti minties, jog jau girdėta, tiksliau - skaityta. Tikrai knyga asocijuojasi su Bado žaidynėmis. Didžiausias skirtumas - „Atrankoje“ norint išlikti nereikia žudyti priešininko tiesiogine prasme. Nes priešo įveikimas čia kitoks - pasitelkiant išorinį patrauklumą, protinius gebėjimus, gudrumą. Ir, manau, knyga perša vieną moterišką gudrybę - norint vyrą pasiekti reikia juo nesidomėti :) Juk vyrus labiau domina varžymasis, siekimas, įdėtos pastangos, o ne viso gėrio pateikimas „ant delno“….

Amerika - merginos vardas, kuri jau turi uždraustą mylimąjį Aspeną. Uždrausta čia daug malonumų, o ir gyvenimas šio nerealaus pasaulio - pakankamai sudėtingas, sluoksniuotas. Pagrindinis išgyvenimo receptas - visuomenės luomams nevalia susimaišyti, o tuo labiau - susisaistyti amžinais gyvenimo kartu įžadais.

Mergina iš vienos kastos, jos mylimasis - iš kitos. Jų bendravimas ir meilė - slapti. Tačiau jų mintys apie ateitį, gyvenimą kartu - nesustabdomai planuojamos. Jie jauni ir įsimylėję, pasiryžę vienas dėl kito laužyti taisykles, kęsti sunkumus. Tačiau čia įsiterpia nelemtasis princas Maksonas, kuriam atėjo metas vesti, ir dėl kurio širdies pagal tradicijas turi varžytis visų luomų atrinktosios merginos. Ir neįsivaizduojama, jog kuri nors mergina nenorėtų pakliūti į aukščiausią visuomenės luomą, kuri nenorėtų prabangos bei garbės tapti princo išrinktąja.

Knyga labai greit skaitosi - tiesiog sakiniams ir puslapiams įveikti nereikia jokių pastangų. Lengvai susiskaito per kelis vakarus, kai norisi kažko lengvo, neįtempto, gražaus. Turbūt reikia atkreipti dėmesį į vertėjos darbą (vertė Violeta Karpavičienė), nors nežinau kaip skaitosi originalo kalba.

Apie autorę, tai, ką ji baigusi ir kur su kuo gyvena, matyt labai svarbu buvo paminėti - kiek princų ji yra bučiavusi :)  :

 „Šiuolaikinė JAV rašytoja Kiera Cass (Kera Kas) yra baigusi Radfordo universitetą, dabar gyvena Blaksberge, Virdžinijoje, su savo šeima. Per savo gyvenimą ji yra bučiavusi apie keturiolika vaikinų. Tarp jų nebuvo nė vieno princo.“

O ir pati Kiera nestokoja fantazijos ir savaip apibūdina galimybę savo istorijas perduoti skaitytojams:

 „Labai džiaugiuosi, kad man nereikia perduoti šios istorijos jums čiuptuvėliais. Žodžiai yra nuostabūs, ir aš visuomet būsiu laiminga, kad jie egzistuoja.“ (p. 325; iš autorės padėkos)

Tačiau nepamenu kada buvau tokia susierzinusi (ir supykusi) skaitydama paskutinius tris knygos žodžius:

PIRMOSIOS KNYGOS PABAIGA