Kai neretai aplanko mintys, kad
nespėsiu perskaityt visų norimų puikių knygų, siaubingas gailestis apima
valandoms, praleistoms su visiškai beverte (man asmeniškai) knyga… Knyga, kuri
buvo prancūzų rašytojo Jean Teulè sumanyta kaip pokštas po kelių rimtų romanų,
skaitytojams turėjo sukelti šypsenas ir mirtį nuo juoko…. Nemiriau… Na, gal
tiesiog nesuprantu juodojo jumoro…. Bet kokiu atveju – visiškai ne mano knyga. Ir
vis galvoju – kodėl gi aš jos neužverčiau nebaigus skaityti?…
Pagal šią juodąją satyrą šiais
metais (2012) bus rodomas animacinis filmas suaugusiems, kurio pristatymą
pasižiūrėti galima čia. Be to, šis filmas buvo pasirinktas kaip
atidarymo filmas Annecy Tarptautiniame
animacinių filmų festivalyje Prancūzijoje.
Iš knygos galiu pasakyti tiek,
jog jei Adamsų šeimynėlė tūrėtų verslą, tai būtent tokią krautuvėlę! Na, ką
gali žinoti, gal tiesa yra tame, jog kiekvienam poreikiui atsiranda jo
įgyvendintojas, savo paslaugas besiūlantis asmuo… Gal visus žmonių poreikius
reikia patenkinti… ir – ne bet kaip, o kaip ir kiekvieną paslaugą teikiant – visur svarbu kokybė ir meilė savo darbui.
Taipogi, knygoj išreikšta mintis, jog kiekvienas žmogus į pasaulį atėjo
įvykdyti savo užduoties, atlikti tik jam skirtą vaidmenį, labai netikėtai
atsiskleidžia pabaigoje... Ir dar – šiuo metu tikrai pritariu minčiai, jog
norint kam nors sugadinti nuotaiką – reikia pasiūlyti (priversti) pasižiūrėti
televizijos žinias! Deje, tai visiška tiesa pastaruoju metu…
P.S. kodėl tas Apple obuolys
prakąstas?
Pakankamai išsamus paaiškinimas knygoje ;)
Keletas apnuodytų knygos minčių:
Nebėra metų laikų, vaivorykštė sulaužyta, sniegas sulankstytas.
Žmogumi tenka būti ilgai. Ilgai tenka visko atsižadėti.
Jis tarytum oazė nemalonumų dykumoje.
Šį vakarą mėnulis sapnuoja tingiau.
Na, rinkis… bet rinkis gerai, nes šiame stiklainyje tik kas antras saldainis mirtinas. Įstatymas reikalauja duoti vaikams šansą.
[kodėl ištisas valandas plepi telefonu?] - Mano mama nesupranta, kiek laiko reikia apsirengti, susišukuoti, pasidažyti prieš išeinant. Amžinai nekiurksosiu prie veidrodžio, jei galiu paskambinti!
- Kompiuterių išradėjas nusižudė keistu būdu. 1954 metų liepos septintą dieną jis pavilgė obuolį į cianido tirpalą ir padėjo ant stalelio. Tada jį nupiešė, o paskui suvalgė. […] Šnekama, kad Apple logotipas todėl ir vaizduoja prakąsta obuolį. Tai Alano Tiuringo obuolys.
[užrašas ant gamtos neteršiančio krepšio] Nenusisekė gyvenimas? Mes jums padėsime numirti!
Kai tvarkydavausi namuose, kampai patys tūrėdavo prisiartinti, jei norėdavo būti švarūs…
...aš visada sakau: mirštame tik kartą, tad tegul tai būna įsimintinas momentas.
Žinau tik tiek, kad cianidas išdžiovina liežuvį ir sukelia nemalonų pojūtį. Todėl jį ruošdama pridedu mėtų lapų burnai atgaivinti.. Tai maži mūsų krautuvės privalumai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
papasakok ką manai...