2014-09-25

Kiek iš pabučiuotųjų buvo princais?




 Kiek iš pabučiuotųjų buvo princais?

Atranka /  Kiera Cass
Alma littera, 2013; 328 p.,


Prisidėsiu prie daugelio skaičiusiųjų nuomonės, jog niekaip negali atsikratyti minties, jog jau girdėta, tiksliau - skaityta. Tikrai knyga asocijuojasi su Bado žaidynėmis. Didžiausias skirtumas - „Atrankoje“ norint išlikti nereikia žudyti priešininko tiesiogine prasme. Nes priešo įveikimas čia kitoks - pasitelkiant išorinį patrauklumą, protinius gebėjimus, gudrumą. Ir, manau, knyga perša vieną moterišką gudrybę - norint vyrą pasiekti reikia juo nesidomėti :) Juk vyrus labiau domina varžymasis, siekimas, įdėtos pastangos, o ne viso gėrio pateikimas „ant delno“….

Amerika - merginos vardas, kuri jau turi uždraustą mylimąjį Aspeną. Uždrausta čia daug malonumų, o ir gyvenimas šio nerealaus pasaulio - pakankamai sudėtingas, sluoksniuotas. Pagrindinis išgyvenimo receptas - visuomenės luomams nevalia susimaišyti, o tuo labiau - susisaistyti amžinais gyvenimo kartu įžadais.
Mergina iš vienos kastos, jos mylimasis - iš kitos. Jų bendravimas ir meilė - slapti. Tačiau jų mintys apie ateitį, gyvenimą kartu - nesustabdomai planuojamos. Jie jauni ir įsimylėję, pasiryžę vienas dėl kito laužyti taisykles, kęsti sunkumus. Tačiau čia įsiterpia nelemtasis princas Maksonas, kuriam atėjo metas vesti, ir dėl kurio širdies pagal tradicijas turi varžytis visų luomų atrinktosios merginos. Ir neįsivaizduojama, jog kuri nors mergina nenorėtų pakliūti į aukščiausią visuomenės luomą, kuri nenorėtų prabangos bei garbės tapti princo išrinktąja.

Knyga labai greit skaitosi - tiesiog sakiniams ir puslapiams įveikti nereikia jokių pastangų. Lengvai susiskaito per kelis vakarus, kai norisi kažko lengvo, neįtempto, gražaus. Turbūt reikia atkreipti dėmesį į vertėjos darbą (vertė Violeta Karpavičienė), nors nežinau kaip skaitosi originalo kalba.

Apie autorę, tai, ką ji baigusi ir kur su kuo gyvena, matyt labai svarbu buvo paminėti - kiek princų ji yra bučiavusi :)  :
 „Šiuolaikinė JAV rašytoja Kiera Cass (Kera Kas) yra baigusi Radfordo universitetą, dabar gyvena Blaksberge, Virdžinijoje, su savo šeima. Per savo gyvenimą ji yra bučiavusi apie keturiolika vaikinų. Tarp jų nebuvo nė vieno princo.“
O ir pati Kiera nestokoja fantazijos ir savaip apibūdina galimybę savo istorijas perduoti skaitytojams:
 „Labai džiaugiuosi, kad man nereikia perduoti šios istorijos jums čiuptuvėliais. Žodžiai yra nuostabūs, ir aš visuomet būsiu laiminga, kad jie egzistuoja.“ (p. 325; iš autorės padėkos)

Tačiau nepamenu kada buvau tokia susierzinusi (ir supykusi) skaitydama paskutinius tris knygos žodžius:
PIRMOSIOS KNYGOS PABAIGA
   

2014-09-12

Ar yra dalykų, iš kurių negalima juoktis? Įžymieji ūsiukai...



Ar yra dalykų, iš kurių negalima juoktis?
Įžymieji ūsiukai

Jis ir vėl čia  / Timur Vermes. - Vilnius : Alma littera, 2014. - 330, [2] p.

Įsivaizduokite kokią realią istorinę asmenybę ir perkelkite ją šalia savęs, t.y. į šiuos laikus.
Pavyzdžiui - Einšteiną, Kleopatrą ar Salomėją Nerį, Antaną Smetoną ar Darių ir Girėną…. Žaidimą - diskusiją „o kas jeigu…“ tema, kai koks istorinis žymus veikėjas staiga atsirastų mūsų dienose, galėtume tęsti iki užkimimo….
Knyga „Jis ir vėl čia“ perkelia istorinę figūrą Hitlerį į šias dienas, tačiau knyga nepretenduoja į šviečiamojo pobūdžio literatūrą.
Fantastinių knygų personažai neretai persikelia į jiems nežinomus laikus. Tik ši knyga įvardijama kaip satyrinis romanas, o ne kaip fantastinė literatūra.
Hitleris stebuklingu ir niekam neaiškiu būdu persikelia į 2011 metų Berlyną. Berlynas - pasikeitęs, žmonės elgiasi, gyvena ir mąsto kitaip, o štai Hitleris - visiškai nepasikeitęs: jis kupinas idėjų kaip reikia patobulinti kitų gyvenimą. Nors iš pradžių jis nesusigaudo šiame laike, tačiau  netrunka susivokti kaip pasinaudoti tokia duota galimybe įgyvendinti savo idėjas. Jis - tikras šalies patriotas, besirūpinantis vokiečių išlikimu. Nepaisant to, kad Vokietija žengia kažkokiu juokingu keliu: šalyje pilna svetimtaučių, vadovauja moteris (kas per nesąmonė?!), televizijos programos idiotiškos, išprotėjusios moterys renka į maišelius šunų ekskrementus (beje - o kodėl tik moterys? J ); visgi šioje Vokietijoje yra ir teigiamų pokyčių: mobilieji telefonai, kompiuteriai, YouTube.  Matyt, naujoji technologija ne veltui taip gerai įvertinama Hitlerio, nes ji jam atriša rankas laisvai perteikti mintis savajai tautai.

Prisikėlęs Hitleris tampa tikra sensacija, o kadangi visi mano, jog jis - talentingai Hitlerį kopijuojantis aktorius, netrukus atsiranda jam vieta televizijoje. O žiniasklaidą jis puikiai išnaudoja.
Jo užsispyrimas, gebėjimas oratoriškai patraukti dėmesį, įsijautimas - patys savaime nėra neigiami, ir jei, išnaudoti kitas sritis, kuriose galėtų pasireikšti - galgi nemažai ką gero nuveiktų. Tačiau Hitleris orientuojasi tik į savo numylėtos tėvynės gelbėjimą, savo misijos įgyvendinimą. Nacių vadas, vykdydamas savo gyvenimo pašaukimą kitiems atrodo kaip kiek pamišęs aktorius, parodijuojantis Hitlerį ir nei trumpam negalintis išeiti iš savo vaidmens. Tai, kas juodųjų ūsiukų savininkui yra tikra ir natūralu, susikerta su visuomenės požiūriu į jį, kelia komiškas situacijas, kuriose Hitlerio savotiškas naivumas ir besąlygiškas tikėjimas savo teisumu išteisiną jį bet kokioje situacijoje.

Knygą daugelis įvardina kaip juokinga, tačiau man nebuvo juokinga, taip, vietomis sukėlė šypsnį, tačiau tikrai ne juoką. Ne kartą pasikartojantis teiginys, jog žydų tema nejuokinga, knygoje skaitosi jau beveik skaudžiai.

Šiaip mintis - o kas jei Putiną nukeltumėm į Hitlerio laikus? Nejuokinga.

Beje - knygos viršelis tikrai puikus!

Pats knygos autorius yra pasakęs, jog knygos nepaverčia žmones geresniais, o tik kelia klausimus. Taigi - kiekvienas galime susikurti savąjį scenarijų o kas jeigu…

 Ačiū Alma littera leidyklai už galimybę perskaityti šią knygą.

Nuotrauka iš: