Šagrenės oda / Onoré de Balzac.
- Kaunas: Obuolys, 2011 - 446 p.
Onorė de Balzakas - žmogus, beveik fanatiškai atsidavęs
literatūrai, viename iš savo romanų – „Šagrenės
oda“, pasiūlė maloniausią mirties
būdą.
Posakis „La peau de chagrin“ (šagrenės oda) - reiškia viską,
kas neišvengiamai mažėja naudojant. Taip ir pats žmogus tam tikra prasme mažėja
(nyksta) naudodamas jam priskirtą gyvenimą. O jei esi pasiryžęs mirti, kaip
pagrindinis romano herojus – ar nepasinaudosi galimybe mirtį pasitikti pragyvenęs
taip, kaip iki šiol tesvajojai? Ar įmanoma atsisakyti nuostabiojo odos
talismano, pildančio visus tavo troškimus?
"Jam priklausė pasaulis, jis
galėjo viską ir nieko daugiau nebenorėjo." (p.289)
Ar įmanoma žmogui pasiekti tokį lygį, kai išsibaigia visi
norai, kai turi visa, ko trokšti, kai jau nebežinai apie ką dar gali svajoti?
Argi neišsenkamas žmogaus troškimų šaltinis? Onorė de Balzakas pateikia
gyvenimą, kuriame troškimai pildosi proporcingai sutrumpindami gyvenimo trukmę.
Ilgai ir laimingai gyventi šiame romane neįmanoma neapribojant savo laimės,
nepažabojant laimės suvokimo, požiūrio į pasitenkinimą gyvenimu.
Galbūt ne veltui rašytojas, gerėjęsis prancūzų kalba, taip
pavadino šį romaną – pateikdamas dviprasmybes: Šagrenė – Chagrin – prancūziškai taip pat reiškia ir rūpestis, sielvartas. Argi ne troškimai sielvartą ir atneša? Žmogus
sielvartaus nepaisant išsipildys jo troškimai, ar ne.
Skaitant šį romaną tiesiog šiurpuliukai per odą bėgiojo…
Skaičiau ir gėrėjausi. Tai buvo lyg poezija plačiose eilutėse. Sakiniai liete
liejosi, pildė ir sekė vienas kitą. O senienų krautuvėlės aprašymas
nenutrūkstamu vienu sakiniu net per kelis puslapius, skambėjo lyg muzika mano
sielai. Ne, neprailgo ir neatsibodo, norėjosi mėgautis ir stebėtis. Ir
apgailestauti, jog nemoku prancūzų kalbos – įsivaizduoju koks malonumas būtų
skaityti originalą!
Keliama ne tik norų, troškimo išsipildymo kainos problema, bet ir visuomenės požiūris į beturčius ir turtais aptekusius aukštuomenės atstovus; meilės iš jausmo ir meilės, vedybų, kaip verslo - nes iš išskaičiavimo, problema; be to - įtakos darymas aplinkiniams vien dėl didesnio sū (pinigų) kiekio kišenėse; talento pastatymas prieš nuobodžiaujančią ir
aukso nuvargintą minią, o savavališkas mirties troškimas pastatomas prieš vaisingą viltį, kur lošėjų skaidrios akys blanksta įdubusiuose ir pajuodusiuose skruostuose ....
Šagrenės odoje įspaustos mintys:
Išsipagiriok iš savo aukso, milijonieriau. (p.281)
Koks lengvas turi būti nešulys to, kuris vejasi laimę!(p.150)
Jeigu aš jiems atidengčiau savo galią, jie imtų dievinti mano kosulį! (p.398)
Kaip reikia būti nelaimingam, kad susilauktum gailesčio,
kaip reikia būti silpnam, kad sužadintum simpatiją, ir kaip liūdnam, kad
išjudintum sielas šioje salėje, kur skausmas turi būti nebylus, kur vargas turi
būti linksmas, o nusiminimas padorus? (p. 16)
… žmonių pavidaluose įsikūniję ir kančių užgrūdinti demonai
– lošėjai…. (p. 17)
…suglamžę gyvenimą lyg
servetėlę po pietų… (p.72)
Jis turėjo visus privalumus, kuriuosi tik leido
turėti jo trūkumai. (p.73)
…liežuvavimas tyliai pakėlė
savo gyvatės galvutę ir prakalbo fleitiniu balseliu…(p.80)
