Smulkutė besišypsanti šviesiaplaukė tamsiaakė.... Pleputė, geros nuotaikos nešiotoja ir užkrėtėja... Ir daug visokių kitų epitetų – pačių pačiausių – galima priskirti šiai kulinarei – autorei – rašytojai... Susitikimas knygyne, bei antrojo kalendoriaus pristatymas paliko malonius ir tik teigiamus įspūdžius.
Tiesiog šnekanti, be surepetuotų „pastraipų“, „įžangų“ ar skambių frazių... Berianti žodžius lyg prieskonius į sriubą. Tyliai, ramiai pasakojanti lyg susirinkusiems pažįstamiems. Ar pažįstu Beata? Ne. Bet ir – taip, aš ją žinau: iš knygų, iš televizijos laidų, dar atsimenu iš anksčiau, kai televizijoje „vaidendavosi“ (gerąja prasme)... Ir džiaugiuosi, kad nedingo, kad vėl atsirado; kad yra kupina energijos daryti, veikti, gaminti ir savo patirtį ir patyrimus virtuvėje, beigi – gyvenime, žavingai perduoti kitiems.
Jos nuoširdumas – tiesiog pakeri. Kartais bepasakojant ji nutyla, lyg gaudydama kokią mintį ar prisiminimą, o gal kokią „fix“ „idėją“ netikėtai užklupusią, stengiasi „nepaleisti vėjais“...
Tarp į susitikimą atskubėjusiųjų klausinėtojų nebuvo daug ir nebuvo labai aktyvių. Tačiau paklausta Beata dažniausiai atsakė „tiesiai – per aplinkui“, bet klausimo esmės nepamiršdavo – atsakymas būdavo paslėptas lyg puraus keksiuko vidurėlyje – pačiam skonio receptorių sudirginimui; šiuo atveju – smalsumui patenkinti tekdavo palaukt „įžanginių“ istorijų.
Beatos patiekalų pateikimas atspindi jos prigimtį: ji negali atskleisti recepto nepagrąžindama jo savais „gyvenimiškais“ „receptais“... Kiekvienam jos patiekalui svorį ir vertę suteikia jo atsiradimo, gimimo, ragavimo aplinkybės, jo tinkamumo vartoti ar dovanoti nusakymas gražiomis preliudijomis.
Nesulaukusi kitų metų jau išžiūrinėjau, ištyrinėjau, pastabomis bent kiek pamarginau naująjį kalendorių... Neišvėriau tiesiog laukti sausio.... O štai dar tolimojo 2012-ųjų gruodžio neįprastasis tortas jau mintyse ant šiųmetinio Kalėdų stalo...
Ir netik receptų saviems pietums radau, bet ir Beatos „„skanaus“ gyvenimo perliukais“ pasimaloninau kelis savo vakarus. Ir ateičiai jų savo mintyse „prismaigsčiau“ J
„Bekeliaujant“ per dar neatėjusių metų mėnesius, sužinojau kur slypi Beatos laimė: visai ne saldainiuose ir ne gėlių puokštėse! Bei kad „niekas taip gerai neveikia sielos ir nesugrąžina vidinės ramybės, kaip sutvarkytos spintos ir išplautos grindys“ – pirmyn su šypsena „kuoptis“ ir tvarkyti sielos „reikalų“ J Ar pomidorai verti pagarbos? Yra kai kas, specialiai sukurtas, jiems pagerbti! Jei ketinate imtis kokios seniai išsvajotos naujos veiklos – prisijunkite prie Beatos ir veikime kartu rugsėjį – juk kartu pradėjus ir einasi smagiau, ir kliūtys įveikiamos lengviau.... Be to, Beatos kalendorius turi ir pasiūlymų kuom išvaryti nekviestai užklupusį liūdesį lapkritį, bei ką daryti, kad gyvenimas iš karto pagerėtų. O jei turit „slaptą“ svajonę patekti pas Beatą į svečius ar būti pakviesti pietums – greičiausiai to tikėtis galite spalį! Štai jums ir metų prognozė J
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
papasakok ką manai...